Jonas Vileišis

1 psl.

Tyrinėjo © Saulius Žaldokas, Genealoginę schemą maketavo ir puslapį parengė © Audronė Musteikienė. Projeto koordinatorė Sigita Gasparavičienė.
© Visos teisės saugomos. Bet koks šios medžiagos platinimas be raštiško autorių sutikimo ir LGHD leidimo yra draudžiamas.

Jonas Vileišis - gimė 1872-01-161 (pagal tuo metu galiojusį Julijaus kalendorių - sausio 3 d.) Medinių kaime (Panevėžio aps. Skrebotiškio valsč.) - mirė 1942-06- 012 Kaune (palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje).
Nuo 1884 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje3 , kurią baigęs 1891 - 1894 m. studijavo Sankt Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultete4 , po to 1894 - 1898 m. - to paties universiteto Teisės fakultete5 . Baigęs studijas 1898 - 1899 m. atliko karinę prievolę Vilniuje, po kurios 1899 - 1900 m. gilino teisės mokslus Berlyno, Briuselio, Sorbonos universitetuose6 . Po to advokatavo Vilniuje bei Kaune 1900 - 1933 m.7

 

vileisis

     Vienas iš Lietuvos demokratų partijos ir jos programų kūrėjų 1902 m.8 , vienas iš organizacinio komiteto narių Didžiajam Vilniaus seimui šaukti 1905 m.9  Rėmė lietuviškos draudžiamosios spaudos leidybą bei platinimą, Vilniuje dalyvavo „12 apaštalų“ veikloje, kurioje gynė lietuvių kalbos teises, iškovojo lietuviškas pamaldas Šv. Mikalojaus bažnyčioje 1899 m., nuvykęs į Tilžę sutarė kelius ir būdus Vilnių bei apylinkes aprūpinti lietuviška spauda, o Vilniuje su kitais lietuviškos veiklos apaštalais pasirūpino knygų slėptuvėmis10 , bendradarbiavo „Varpe“ nuo 1906 m., savaitraščio „Lietuvos ūkininkas“ vienas iš steigėjų ir leidėjų 1905 – 1906 m.,  „Vilniaus žinių“ vienas iš leidėjų bei redaktorių 1907 – 1909 m., laikraščio „Lietuvos žinios“ steigėjas ir redaktorius 1909 – 1910 m.
     Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo gyventojams pagalbos teikti vienas iš steigėjų bei pirmininkų 1915 m., Vokietijos okupacinės valdžios apkaltintas ardomąja veikla, suimtas, kalintas ir deportuotas 1916 m. Grįžęs į Vilnių dalyvavo Vilniaus konferencijoje 1917 m. Valstybės bei visuomenės veikėjas, 1918 m. vasario 16 d. Akto signataras, Lietuvos Tarybos narys 1917 - 1920 m.11 .

     Lietuvos vidaus reikalų ministras 1918 – 1919 m., finansų ministras 1919 m., Lietuvos atstovas JAV 1919 - 1921 m., organizavo Amerikos lietuvių finansinę paramą Lietuvai, prisidėjo prie jos tarptautinio pripažinimo, vienas iš Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos steigėjų bei vadovų 1918 - 1922 m. Kauno miesto burmistras 1921 - 1933 m., parodęs daug ūkinės iniciatyvos: per trumpą laiką nutiesė kanalizacijos tinklą, vandentiekį, sutvarkė autobusų susisiekimą, pastatė tiltų, mokyklų, visuomeninės paskirties pastatų, sueuropino Kauną12 .

Užsieniniai pasai

 

 

 

Buvo vienas iš Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos kūrėjų ir vadų 1922 - 1929 m.13 , teisininkas, 1925 - 1929 m. Lietuvos universiteto teisės fakulteto administracinės teisės katedros docentas (dėstė administracinę teisę bei savivaldybių ūkio politiką ir socialinę apsaugą), 1925 m. minėtos katedros vedėjas, Marijampolės apygardos Vilkaviškio apylinkės notaras 1929 – 1933 m., Valstybės Tarybos narys 1933 - 1940 m., parengė Civilinio kodekso projektą, Panevėžio apygardos teismo Pasvalio apylinkės tardytojas 1936 - 1939 m.14 Buvo daugelio visuomeninių organizacijų bei draugijų steigėjas ir vadovas15 . 1924 m. pirmosios Lietuvos dainų šventės paruošiamojo komiteto pirmininkas, Vytauto Didžiojo komiteto pirmininkas16 , 1934 m.apdovanotas Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinu17 .

 

 

Vileišių giminės genealoginis medis buvo sudarytas, pasirėmus duomenimis iš signataro sesers Onos Vileišytės-Klongevičienės (1862 - 1917) anūko, inžinieriaus architekto Romano Jalovieckio sudaryto18 bei Algimanto Petrausko įvairių šaltinių informacija papildyto genealoginio medžio (schemos). Minėtoje šeimos archyve saugomoje genealoginėje schemoje yra pateikti gana patikimi duomenys apie jaunesnes kartas: anūkus, proanūkius bei proproanūkius, tačiau duomenys apie senesnes kartas-tėvus, senelius ir prosenelius nėra tikslūs.

     Tuo tarpu Jono Aničo išleistose monografijose apie Joną Vileišį (1872 - 1942) bei jo vyresnius brolius: lietuvių tautinio judėjimo organizatorių bei mecenatą, švietėją, kelių inžinierių, susisiekimo ministrą ir valstybės veikėją Petrą Vileišį (1851 - 1926); visuomenės veikėją bei gydytoją Antaną Vileišį (1856 – 1919) ir pastarojo žmoną, lietuvių tautinio atgimimo veikėją Vilniaus krašte, kovotoją dėl lietuvių teisių svetimšalių priespaudos metais Emiliją Jasmontaitę-Vileišienę (1861 - 1935) daugiau buvo nagrinėjama jų visuomeninė bei politinė veikla, nei gilinamasi į Vileišių giminės genealogijos subtilybes, paminint tik pačius artimiausius jiems žmones, - tėvus, brolius, seseris ir vaikus.

     Sudarant Vileišių genealoginį medį teko atlikti išsamias paieškas Pumpėnų bei Pasvalio Romos katalikų bažnyčių metrikų knygose, patalpintose Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekos internetinėje svetainėje, o taip pat Krinčino, Pušaloto, Skapiškio, Ukmergės, Vilniaus ir Kauno Romos katalikų bažnyčių metrikų knygose, saugomose Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA) bei Kauno regioniniame valstybės archyve (KRVA) laikomomis asmens paso kortelėmis, užsienio pasais ir vokišku paties signataro pasu. Tyrinėdamas Jono Vileišio šeimos genealogiją turėjau tikslą patikrinti, patikslinti ir papildyti ankstesnių genealogijos medžių sudarytojų duomenis, juos pagrįsti bažnytinių metrikų kopijomis ir kitais dokumentais.

     Seniausias surastas įrašas yra Jono Vileišio proprosenelio Simono Vileišio kaip žemės mokėtojo, gyvenusio Mažuknėnų vaitijos Papyvesių užusienyje, 1738 m. Vabalninko karališkojo dvaro (domeno) inventoriuje, paminėjimas. Už naudotą žemės valdą tuo metu jis mokėjo 14 zlotų (auksinų) metinį mokestį19 .

     Pumpėnų parapijos Kriklinių filijai priklausančio Papyvesių užusienio iki šių dienų neišliko. Jo vietoje atsirado Balčiūniškio užusienis, esantis Žaliosios girios apsuptyje. Seniausias rastas metrikų įrašas liudija apie signataro Jono Vileišio prosenelio Kazimiero Vileišio ir Rozalijos Balčiūnaitės iš Papyvesių užusienio 1773 m. liepos 18 d. santuoką Pumpėnų bažnyčioje20 . Tačiau įraše įsivėlė kuriozinė klaida, kai vietoj jaunikio Kazimiero Vileišio kunigas Dominykas Kagrovičius įrašė jungtuvių liudininką Kazimierą Višinską, o patį liudininką pažymėjo kaip Kazimierą Vilavičių, bet ne Vileišį. Tuo tarpu minėtoje santuokoje 1774 - 1788 m. gimę septyni vaikai Pumpėnų bažnyčios krikšto metrikų knygoje pažymėti kaip Kazimiero Vileišio ir Rozalijos Balčiūnaitės iš Papyvesių užusienio kūdikiai. Įdomu tai, jog visų šių vaikų vienu iš krikštatėvių buvo Višinskis, todėl labai tikėtina, kad Kazimiero Vileišio motina buvo Višinskaitė. Taip pat ir Vileišio senelio Jono Kazimiero Vileišio, pakrikštyto 1783 m. rugpjūčio 31 d., atveju, krikštatėviais buvo Juozapas Višinskis su Jadvyga Januškiene iš Pumpėnų parapijos21 . Pagal 1789 m. Vabalninko valstybinio dvaro inventorių Papyvesių užusienyje gyvenęs Kazimieras Vileišis už savo naudotą žemės valdą mokėjo 46,15 zlotų (auksinų) metinį mokestį22 . Deja, ankstesnių t.y.sudarytų iki 1769 m., metrikų įrašų nėra išlikę, nes 1675 m. vienuolių karmelitų ir parapijiečių pastatyta medinė Pumpėnų bažnyčia 1768 m. sudegė kartu su visomis joje buvusiomis knygomis23 .

     1818 m. spalio 20 d. Pumpėnų bažnyčios kunigas Mauricijus Tautavičius sutuokė Jono Vileišio senelį Kazimierą Vileišį iš Balčiūniškio24 su 1793 m. vasario 18 d. Kriklinių kaime gimusia Salomėja Kriščeliūnaite25 . Kriklinių kaimas pagal 1784 m. vykusį Ukmergės dekanato Pumpėnų parapijos vietovių surašymą, priklausė Livonijos stalininkui Juozapui Šišlai26 , todėl tokiai santuokai buvo reikalingas pastarojo sutikimas. Šioje santuokoje 1820 - 1825 m. Papyvesių (Balčiūniškio) užusienyje gimė keturi vaikai. Visi buvo pakrikštyti Pumpėnų bažnyčioje. O 1827 - 1834 m. Medinių kaime gimusieji trys jauniausieji - Pasvalio bažnyčioje. Du mirė kūdikystėje. Tai leidžia daryti išvadą, jog Kazimiero Vileišio ir Salomėjos Kriščeliūnaitės šeima iš Vabalninko valstybinio dvaro Mažuknėnų vaitijos Papyvesių užusienio 1826 m. buvo perkelta į minėto domeno Akonių vaitijos Medinių kaimą27 , senojoje vietoje paliekant vyresniojo giminaičio Augustino Vileišio šeimą.


Skaityti daugiau apie Vileišių giminę: tekstas, metrikai, genealoginė schema

 


Literatūra ir šaltiniai:

1. Kauno regioninis valstybės archyvas (KRVA), F.66, Ap.1, B.27322.
2.Teisininkų kalendorius 1943 metams. Kaunas, 1942 m., psl.185.
3. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC), Vilnius, 2014 m., T.25, psl.165.
4. Ten pat
5. Lietuvių enciklopedija. Bostonas (JAV), 1966 m., T.34, psl.81.
6. Ten pat.
7. Teisininkų kalendorius 1933 metams. Kaunas, 1932 m., psl.204.
8. Visuotinė lietuvių enciklopedija. MELC, Vilnius, 2014 m., T.25, psl.165.
9. Lietuvių enciklopedija. Bostonas (JAV), 1966 m., T.34, psl.81.
10. Ten pat.
11. Visuotinė lietuvių enciklopedija. MELC, Vilnius, 2014 m., T.25, psl.165.
12. Lietuvių enciklopedija. Bostonas (JAV), 1966 m., T.34, psl.82.
13. Visuotinė lietuvių enciklopedija. MELC, Vilnius, 2014 m., T.25, psl.165.
14. Teisininkų kalendoriai 1926 - 1940 metams. Kaunas, 1925 - 1939 m.
15. Lietuvių enciklopedija. Bostonas (JAV), 1966 m., T.34, psl.82.
16. Ten pat.
17. Visuotinė lietuvių enciklopedija. MELC, Vilnius, 2014 m., T.25, psl.165.
18. Jonas Aničas. Petras Vileišis (1851 - 1926). Alma littera, Vilnius 2001 m., knygos įdėklas.
19. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA), F. SA - 3774, L.526.
20. Pasvalio Mariaus Katiliškio bibliotekos internetinė svetainė www.pasvalia.lt - Pumpėnų Rkb. 1769 - 1798 m. santuokos metrikų knyga Nr.1, L.5v, įrašas 95.
21.www.pasvalia.lt - Pumpėnų Rkb. 1768 - 1799 m. krikšto metrikų knyga Nr.1, L.90, įrašas 1775.
22. LVIA, F.11, Ap.1, B.695, L.7.
23. Lietuvių enciklopedija. Bostonas (JAV), 1960 m., T.21, psl.465.
24. www.pasvalia.lt - Pumpėnų Rkb. 1797 - 1827 m. santuokos metrikų knyga Nr.2, L.63, įrašas 779.
25. www.pasvalia.lt- Pumpėnų Rkb. 1768 - 1799 m. krikšto metrikų knyga Nr.1, L.175v, įrašas 3127.
26. LVIA, F. SA - 19.254, L.77.
27. Konstantinas Šakenis. Vabalninkas ir jo apylinkė praeityje iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Lietuvos istorijos draugija, Kaunas 1935 m., knygos įdėklas su Vabalninko seniūnijos 1780 m. žemėlapiu.

akstyn